Kosta Rika | Apie Kosta Riką

KOSTA RIKA

Plotas: 51,100 km²

Gyventojai: 4,133,884

Sostinė: San Chosė

Kalba: ispanų

Valiuta: 100 sentimų  = 1 kolonas. 1 kolonas ~  0,004 Lt.

Religija: krikščionys katalikai (75%), įvairių krypčių protestantai (13%), kitų religinių bendruomenių atstovai (4%), netikintys (8%)

Kosta Rika, valstybė Centrinėje Amerikoje, įsikūrusi siaurame ruože tarp Karibų jūros (šiaurėje) ir Ramiojo vandenyno (pietuose). Šiaurėje šalis ribojasi su Nikaragva, rytuose su Panamos Respublika. Šalies pakrantės regionuose vyrauja lygumos (pietinėje pakrantėje išraižytos įlankų bei pusiasalių), su vyraujančiu agrokultūriniu landšaftu. Šalies centrinėje dalyje - aukšti Kordiljerų kalnai, padengti visažaliais tropiniais miškais. Kalnuose daug veikiančių ir užgesusių ugnikalnių. Ramiajame vandenyne Kosta Rikai priklauso netoli jos esančios Chiros, Kanio ir Kokosų salos.

Kosta Rika – turistų pamėgtas kraštas. Dėl pakankamo saugumo, išvystytos infrastruktūros bei vidaus stabilumo, šalis yra labiausiai lankoma valstybė Centrinės Amerikos regione. Šalyje didelis dėmesys skiriamas gamtosaugai, net apie 25% visos teritorijos užima saugomos teritorijos, daugiausia tropiniai miškai. Dėka šios šalies politikos, šalyje išliko daug vertingų augalų rūšių, prieglobstį rado nykstančios regiono gyvūnų rūšys. Trys saugomos gamtos teritorijos yra Pasaulio paveldo paminklai: La Amistado tarptautinis parkas, Kokoso salos bei Guanacastės nacionalinis parkas. Šalis viena pirmųjų valstybių, kurioje pradėtas vystyti ekoturizmas.

Kitaip nei kaimyninės regiono šalys, Kosta Rikos raida buvo pakankamai stabili, dėka kurios valstybė yra turtingiausia Centrinės Amerikos šalis. Dėl senos demokratijos tradicijos buvo išvengta karų, didelių neramumų, perversmų, kurių paskutinis įvyko 1948 m. Siekiant išvengti kariuomenės įtakos politikai, 1949 m. buvo panaikinta kariuomenė, taip šaliai tampant viena iš nedaugelio valstybių, neturinčių karinės struktūros.

Kultūra

Šalies kultūra yra išsiskirianti iš kaimyninių regiono valstybių. Dėl daug didesnės migracijos iš Europos valstybių (ypač Ispanijos), vyrauja Europietiškoji kultūra, nedaug paveikta indėniškosios ir afrikietiškosios kultūros. Muzika ir šokis nedaug skiriasi nuo aplinkinių valstybių elementų, vyrauja ritminga muzika, temperamentingi šokiai. Karibų jūros pakrantės rajone vyrauja išeivių iš Karibų regiono  kultūra. XIX a. iš Karibų salų atvykę juodaodžiai atsivežė turtingas muzikos, šokio bei meno tradicijas. Šiame regione susiformavo unikali kreolinė kalba, kurioje sumišo Jamaikos angliškosios dialektas bei ispanų kalbos elementai. Kalnuose yra išlikusių indėnų genčių, išsaugojusių savo kultūros elementus.

Virtuvė

Kosta Rikos virtuvėje vyrauja šiam regionui būdinga virtuvė, nelabai išsiskirianti iš kitų regiono valstybių. Kaip ir kitoms regiono valstybėms, šaliai būdingos europietiškosios, afrikietiškosios, azijietiškosios bei vietos indėnų kulinarijos derinys. Dėl palankaus šalies klimato, šalyje auginama gausybė įvairių rūšių vaisių, daržovių bei prieskonių, gausiai naudojamų vietos virtuvėje. Kaip ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, Kosta Rikos virtuvėje dominuoja ryžiai, pupelės, kukurūzai, tamalės bei tortilijos, todėl nenuostabu, kad šalies nacionaliniu patiekalu laikomas gallopinto – pupelių ir ryžių patiekalas, gausiai pagardintas egzotiškais prieskoniais. Šalis garsi senomis kavos auginimo tradicijomis ir yra viena svarbiausių pasaulio kavos eksportuotojų. Siekiant išlaikyti aukštus kavos auginimo standartus, 1933 metais įkurtas Kosta Rikos Kavos Institutas,  kontroliuojantis vietos kavos auginimo bei apdirbimo procesus.

Klimatas

Kosta Rikoje vyrauja musoninis subekvatorinis klimatas, su gausiu metiniu kritulių kiekiu ir nedideliais sezoniniais temperatūros svyravimais bei šiam regionui būdingu sausuoju (gruodis - balandis) ir drėgnuoju (gegužė - lapkritis) metų periodu. Rytinėje šalies dalyje per metus iškrinta 2500 – 5000 mm (lyja ištisus metus), šalies šiaurinėje pakrantėje – 1500 – 2000 mm. Šalies šiaurėje vyrauja lietingasis (gruodis - balandis) ir drėgnasis sezonas (gegužė - lapkritis). Pasitaiko sezoninių audrų, smarkių potvyniių. Vidutinė metinė paros temperatūra pakrantės ir lygumų regionuose siekia apie 27C, centrinėje dalyje apie 22C. Ištisus metus vyrauja didelis oro drėgnumas (apie 80 %).   

Vidutinė paros oro temperatūra ° C