Naujienų užsakymas:
Užsisakę naujienas Jūs gausite:
uždaryti
- paskutinės minutės pasiūlymus;
- naujienas apie išankstinio pardavimo akcijas;
- naujienas apie kelionių išpardavimus ir kitas akcijas;
- informaciją apie naujus kelionių maršrutus.
Aptarnavimas: 1
Kambariai: 1
Maitinimas: 1
Švara: 1
Sakau rimtai - blogesnio viešbučio neįsivaizduočiau nei baisiausiame košmare. Galbūt kelionių organizatoriai šitą mano poustą ir ištrins, bet vistiek rašysiu teisybę. Kelionę į Hurgadą su apsistojimu šiame viešbutyje mes su vyru gavome dovanų. Dabar tai sukelia kreivą šypsnį - tai greičiau ne dovana, o būdas atkeršyti savo priešams :) Visų pirma pati Hurgada - kažkoks Kosovo ir Odesos mišinys. Plikoje dykumoje be jokios tvarkos stūkso nebaigti statyti namai vaiduokliai, valkiojasi šunys ir krūvos murzinų, nežmoniškai įkyrių vaikigalių, kurie, jei įmanytų, turbūt suplėšytų kiekvieną turistą į gabalus. Visoje šitoje kakofonijoje tarsi niekur nieko įsikūrę geresni ir blogesni viešbučiai, apsitvėrę nuo aplinkos tvoromis. Mūsiškis Al Mashrabia iš pirmo žvilgsnio atrodė pusė velnio - tokio indiško stiliaus, patriušęs ir nublukęs nuo saulės, bet gyvenamas. Didžiausia jo probelma buvo personalas - vien vyrai, kurių tikslas vulgariai nužvelginėti europietes ir išspausti kiek įmanoma daugiau dolerių už paslaugas, kurias jau esi įsigijęs... Bendra viešbučio teritorija gan sutvarkyta, trikdė tik didžiulė gausa arabų. Vėliau išsiaiškinome, kad į pustuštį ne sezono metu viešbutį darbuotojai prisikvietė savo giminių. Su tais neišauklėtais ir įžūliais egiptiečių būriais stumdytis ir kovoti teko visur - valgykloje dėl lėkščių, paplūdimyje dėl gultų, net kambarius jie buvo užsiėmę geriausius. Kartais atrodydavo, kad jie tiesiog tyčiojasi iš mūsų atvirai apkalbinėdami (tipo, oj, kvailiai turistai, moka už tai, ką mes gauname dykai) Kaip ir visi, pradžioje gavome kambariūkštį per pusmetrį nuo teritorijos sienos, tarp kurios ir namuko kažkas dar sugebėjo suversti neįtikėtiną krūvą šiukšlių (tarp kurių, beje, puikavosi ir klozetas). Pats kambarys atrodė kokių 20 metų senumo - net antkodė buvo sutrinta iki skylių. Už 15 dolerių pasikeitėm jį į padoresnį - didesnį, antrame aukšte, gražesnėje vietoje. Bet ir ten nešvara ir nusidėvėjimas badė akis. Valgykloje padėtis dar suprastėjo - visų pirma, joje tvyrojo neįtikėtinas sukepusių riebalų dvokas, kuris per savaitę nė karto taip ir neprasiskaidė. Žodžiu, išėjus iš šios maitinimo įtaigos dar pusę dienos drabužiai dvelkdavo. Maistas buvo neįtikėtinas - sukepusi daktariška dešra, bulvės ir pan. Juokingiausia, kad visą nekokybę darbuotojai bandydavo atpirkti stebinančia išpjaustinėtų moliūgų ir kitokių dekoratyvinių vaisių gausa - salė tiesiog lūžo nuo tų "drožinių". Lygiai taip pat kaip nešvarą kambariuose turbūt turėjo nustelbti kasdien vis įmatriau ant lovos išraitomi rankšluosčiai pramaišiui su asmeniniais daiktais :) Na, paplūdimys turbūt vienintelis objektas, kuris buvo ok. Bet irgi ne kažkas tokio, tiesiog mažiausiai šokiravo :)
Kelionės laikas: 2010 m. vasario mėn.