Sicilija. Apie Sicilijos regioną

Italija žemėlapiuose panaši į aulinį batą, spiriantį akmenį. Tačiau ji niekada jo nenuspirtų, nes tas akmuo – tikras aukso grynuolis. Tai Sicilija, didžiausia Viduržemio jūros sala. Daugelį amžių ji buvo ir turtingiausia.

Sicilija priklauso Italijai, tačiau yra lyg atskira šalis. Kita kalba, kiti papročiai, kita istorija. Senovėje čia gyveno kelios vietinės gentys, kol salą kolonizavo graikai ir finikiečiai. Tuo metu garsėjo graikų Sirakūzai, kuriuose gyveno Archimedas, žuvęs nuo kitų užkariautojų – romėnų. Romėnų laikotarpiu Sicilija buvo pagrindinis imperijos javų aruodas. Vėliau Siciliją valdė vandalai, ostrogotai, bizantiečiai (kurį laiką čia buvo Bizantijos sostinė), arabai, normanai, ispanai. Kai kurie užkariautojai niokojo salą, o kai kurie į vietos kultūrą žiūrėjo labai tolerantiškai. Pavyzdžiui, romėnai netrukdė jai ir toliau likti graikiška, o arabų valdymo metu Sicilija nepakeitė tikybos ir apskritai klestėjo.

Nuo Italijos Siciliją skiria Mesinos sąsiauris. Siauriausioje vietoje – tik 3 kilometrai, geras plaukikas nesunkiai įveiktų. Sala trikampio formos ir jos krantus skalauja trys jūros: Viduržemio, Jonijos ir Tirėnų. Paplūdimiai čia patys įvairiausi: juodojo ir baltojo smėlio, uolėti ir žvyro, su įlankom ir kalnais. Be jūros, Sicilijoje populiarūs terminiai šaltiniai, puikiai tinkantys gydymui bei kosmetinėms procedūroms.
Pagrindinė gamtos įžymybė Sicilijoje – ugnikalnis Etna. Tai didžiausias ir vienas aktyviausių Europos ugnikalnių. Graikai manė, kad jame įsikūrusi Hefaisto kalvė, o jo papėdėje gyvena kiklopai. Etna nuolat rūksta ir laikas nuo laiko išsiveržia, nors galimybė, jog patirsite paskutinę Pompėjos dieną, ne didesnė nei pamatyti minėtuosius kiklopus. Siciliečių kalba ugnikalnis vadinamas „nuostabiu kalnu“. Panašu, kad tokį įspūdį apie jį ir išsivešite.

Sicilijoje nemaža įspūdingų miestų. Palermas, Taormina, Sirakūzai, Katanija, Agridžentas, Marsala ir kt. Tiek jie, tiek vaizdingos pakrantės, puikūs viešbučiai ir gamtos įvairovė traukia turistus iš viso pasaulio. Siciliečiai be galo nuoširdūs, jie atvirai domėsis ir žavėsis jumis, dažniausiai pasiūlydami mažų dovanėlių. Kavos puodelį, vaisių ar midijų turguje, ir visada – šypseną. Tikrą, ne išmoktą, skirtą specialiai jums.

Į Siciliją labiausiai verta važiuoti dėl to, jog daugybę dalykų jūs rasite tik čia, niekur kitur. Ir kai ko iš tų dalykų niekada nepamiršite. Žinoma, ne mafijos, ji tik filmuose. Veikiau Etnos ir Sicilijos baroko.