Fetija. Apie kurortą

Fetija yra vienas populiariausių Turkijos kurortų, esantis 135 km nuo Marmario. Iš kitų Turkijos kurortinių miestelių Fetija išsiskiria neapsakomo grožio gamtovaizdžiu. Miestelis traukia savo paplūdimiais, didžiulėmis uolomis, nepakartojamo grožio subtropiniais augalais bei jūroje išsimėčiusių salų vaizdais. Fetiją supa statūs šlaitai, apaugę pušynais bei kedrų giraitėmis. 
Fetija - Likijos laikų miestas Telmes (Šviesos miestas), garsus iškaltomis uolose kapavietėmis ir subtropine nuostabaus grožio augmenija. V amžiuje prieš Kristų tai buvo vienas svarbiausių miestų. Didžioji Telmes senovės kultūros paminklų dalis buvo sugriauta dviejų didžiulių žemės drebėjimų – 1956 ir 1957 metais. Nepaisant to, Fetija vis labiau populiarėja tarp turistų, nes šio 25 000 gyventojų miestelio trauka - ne archeologinės įžymybės, o peizažas: poilsiautojai čia atvyksta  aplankyti vieną iš nuostabiausių ir žavingiausių vietų pajūryje.
Apsupta eglynų ir Tauro kalnų grandinės, Fetija įsikūrė vienoje iš įlankų, kurioje yra du uostai: turistinis ir pramoninis. Reikmingiausias miesto monumentas - uolinis nekropolis. Tarp daugelio kapaviečių uolose išsiskiria monumentali Amintos kapavietė, kurios fasadas su dviem jonėninėmis kolonomis primena graikų šventyklą. Ji vadinama „Migdolų sodu“. Sarkofagus ir kapavietes Fetijoje aptiksime visur, nes Likijos gyventojai savo mirusiųjų nelaidojo žemėje, o įrenginėjo jiems uolose kapavietes, primenančias lizdus, nes pagal Likijos gyventojų religinius įsitikinimus dvasios yra panašios į paukščius ir jos padėda mirusiųjų sielas nuskraidinti į dangų.
Už kelių kilometrų nuo Fetijos yra nuostabusis užutekis, vadinamas Negyvąja ar Ramiąja jūra. Tai tikras rojus, čia turtinga augmenija ir smulkus baltas smėlis, natūraliu būdu apsaugotas nuo atviros jūros. Už 16 kilometrų nuo Fetijos esanti smėlio lagūna - tai pats gražiausias paplūdimys Turkijoje.
Turkijos Fetijos kurortas įkurtas Toro kalnams priklausančio Mendoso kalno šlaite. Nuo kalvos, nusėtos senamiesčio statiniais ir apvainikuotos viduramžiškos tvirtovės, atsiveria įlanka, saugiai apsupta dvylikos nedidelių salelių. Iki šių salelių jus bet kada nugabens prie kranto esantys kateriai. Įlankos pakrantė, išilgai kurios palengva supasi žvejų valtys ir kateriai, yra mėgstamiausias vakarinių pasivaikščiojimų maršrutas.
Po 1957 m. žemės drebėjimo daugelis pastatų Fetijoje buvo atstatyta, vis dėlto išliko daugiau nei 20 įspūdingų akmeninių antkapių, esančių skirtingose miesto vietose. Žymiausias jų – likų sarkofagas, iškirstas monolitiniame akmeniniame bloke.
Fetijoje turistai apsistoti gali privačiuose pensionuose, puikiai įrengtuose apartamentuose, įvairių kategorijų viešbučiuose. Kur beapsistotumėte, jūsų laukia aukštas aptarnavimo lygis ir įvairių pramogų pasiūla.
Bet kuriame restorane ar bare įsiliesite į draugišką ir malonią atmosferą ir paragausite gardžiausių turkiškos virtuvės patiekalų.
Apsipirkinėti Fetijoje taip pat labai malonu. Galėsite įsigyti visame pasaulyje vertinamų turkų rankų darbo kilimų, aukso, odos dirbinių, gali būti, mažiausiomis kainomis Turkijoje.
Dieną siūlome apsiginklavus fotoaparatu ir gera nuotaika apsižvalgyti po patį miestą, apžiūrėti jo istorines ir kultūrines vertybes.
Pietinėje miesto dalyje, ant aukštos kalvos stūkso Viduramžių laikų pilis. Turistus paprastai sudomina seni užrašai ant pilies sienų, nežinia iš kur atsiradusi cisterna ir du akmeniniai antkapiai rytinėje kalvos dalyje.
Kur kas daugiau įdomybių esti Fetijos muziejuje, įkurtame pačioje miesto šerdyje. Jame eksponuojami archeologiniai bei etnografiniai įvairių amatų ir meno dirbiniai iš senovės persų, graikų, romėnų, bizantiečių ir osmanų laikų. Beveik visi muziejaus eksponatai rasti Fetijoje ir jos apylinkėse.
„Juziumliu“ vadinamame kaimelyje jus nustebins ir sužavės akmeniniai namukai ir tradicinis osmanų stilius. Juziumliu yra nutolusi nuo Fetijos 14 km ir įkurtas 600 metrų virš jūros lygio. Kaimelio slėnį puošia nepakartojamai gražūs miškai ir kalnai. Čia auga geriausios rūšies vynuogynai, ką liudija ir vietovės pavadinimas, juk „Üzüm“ turkiškai reiškia vynuogę. Gyvenimas čia teka netrikdomas, tarytum ir neegzistuotų šių laikų triukšmas ir kamšatys. Šiame kaime vis dar gyvuoja senosios tradicijos: vyrai po sunkaus darbo laukuose žaidžia triktraką, o moterys lieka namuose ir audžia gražiausius audinius.
Visai netoli Juziumliu kaimelio yra dar vienas – Džadianda. Tai senovės likų miestas, kuriame taip pat gausu įdomybių - tereikia apsidairyti.
45 km nuo Fetijos rasite seniausią Likijos miestą Tlosą. Žymiausias miesto objektas buvo akropolis. Virš akropolio įkurtos Tloso kapinės žavūs nuostabiais antkapiais, iš kurių įspūdingiausias – Belerofonto. Tai didelis, primenantis šventyklą statinys, dekoruotas reljefiniu legendinio herojaus, jojančio ant Pegaso atvaizdu. Tloso akropolį vainikuoja „Kraugeriškojo Ali“ pilis. Iš čia atsiveria vaizdas į derlingus laukus, vaisingus sodus ir kvapą gniaužiančius kalnus. Nužingsniuokite ir iki netoliese esančio amfiteatro, monumentalaus statinio, išdailinto akmens drožiniais.
Saklikentas - „Nematomas miestas“ yra didžiausias ir giliausias Turkijos tarpeklis. Jo ilgis siekia 18 km, gylis – 300 m. tarpeklis toks siauras, kad jo nepasiekia saulės spinduliai, ir upės vandenys net pačiomis karščiausiomis vasaros dienomis lieka lediniai. Tarpeklis aptiktas vietinio piemens palyginti neseniai – prieš 20 metų. Vėliau šis piemuo išsinuomojo čia gabalėlį valstybės žemės ir atidarė kavinę, kurios tradicinis patiekalas – sklindžiai su „Ayran“ padažu. Taigi, pasivaikščioję ir apžiūrėję tarpeklį, galėsite pasistiprinti vietinėje turistų mėgstamoje kavinėje.
55 km nuo Fetijos, prie Akdago kalnų, verta nuvykti apžiūrėti nuostabiojo miesto Pinaros. Nėra panašaus miesto į šį, kuriame atsratumėte šitokių gėrybių: kalnų peizažą, žalius kvapius pušynus, dviejų tūkstantmečių metų alyvmedžius. Likų kalba žodis „pinama“ reiškė „apvali kalva“, nes ir pats miestas pastatytas ant kalno su palyginus plokščia viršūne. Savo laiku Pinara buvo laikoma religiniu centru, pastatytu Apolono, Afroditės ir Afinos garbei. Šiandien čia vis dar yra senus laikus liudijantys keleto šventyklų griuvėsiai, daugybė antkapių ir sarkofagų. Žemutinėje miesto dalyje stūkso graikų laikų amfiteatras.
Gemilero sala, į kurią patekti patogiausia Žydrosios Lagūnos, garsi savo Bizantijos laikų paminklais. Čia vis dar aiškia įžvelgiami apgriuvusių cerkvių ir koplyčių karkasai, ant kalvos puikuojasi stulbinantis dvaras. Visoje saloje buvo iškasta daugybė šulinių ir cisternų, kurių žymės vis dar regimos. Pasakojama, kad kadaise salą valdė karalienė, kurios oda buvo labai jautri saulės spinduliams. Tam, kad ji galėtų maudytis jūroje, nuo karališkojo dvaro iki pakrantės buvo pastatytas dengtas, arkomis išpuoštas kelias-tunelis, kurio dalis išliko iki mūsų dienų.
Labai romantiška lankytina vietovė – peteliškių slėnis, esantis Beldžeizo įlankos pakrantėje. Į šį slėnį sausuma nepateksite, tad iki jį reguliariai turistus plukdina specialios jachtos. Daugiausia plaštakių kolonijų čia galima išvysti birželį – spalį. Kokių tik šių dailiasparnių rūšių čia nėra! Tikrai bus kur akis paganyti.
Vos 7 km nuo Fetijos pikantiškų dalykėlių mėgėjų laukia Kajakų miestas – vaiduoklis. Ši apleista graikų gyvenvietė lankytojus paveikia savo siauromis gatvelėmis, akmeniniais pastatais ir cerkvėmis užburiančio peizažo fone. Vaikštinėdami po šį miestą, galėsite atsikvėoti vienoje iš čia esančių kavinių, susipažinti su vietinių apylinkių gyventojais, auginančiais vaisius, daržoves, tabaką ir gaminančius vyną.