Džerba. Apie kurortą

Džerba yra nedidukė: iš vakarų į rytus – 25 km, o iš šiaurės į pietus – 22 km. Bendras pajūrio ilgis – viso labo 125 km, tik šiek tiek daugiau negu Lietuvos. Saloje nėra aukštų kalvų, iš daugelio vietų matyti jūra. Džerboje retokai lyja ir vyrauja dykumos vaizdai su palmėmis – ne veltui ji vadinama dešimties tūkstančių palmių sala. Tačiau čia taip pat apstu vynuogynų, auginamos figos, obuoliai, abrikosai, migdolai, apelsinai ir granatai. Šiuos sodus drėkina beveik trys tūkstančiai šulinių. Kaip ir visame Tunise, Džerboje gausu alyvmedžių plantacijų. Kai kurie medžiai auga jau 3000 metų!
Saloje gyvena apie 80 tūkstančių žmonių, dauguma jų – berberų palikuonys ir arabai. Čia pat sėkmingai gyvuoja ir žydų bendruomenė, saloje įsikūrusi dar prieš arabus. Tačiau vietos gyventojų religinis pakantumas tikriausiai neturi analogų visame pasaulyje. Saloje yra 213 mečečių ir 11 sinagogų, tarp jų – ir viena seniausių žydų šventyklų – Hriba.
Pagrindinis vietos gyventojų pajamų šaltinis dabar yra atvykstantys turistai. Iki šiol čia gyvena amatininkai, dirbantys pagal amžius menančius darbo principus. Salos turguose galima įsigyti puikių suvenyrų: ornamentais margintų keramikos dirbinių, sidabro gaminių, audinių, kilimų, kvepalų ir natūralių kempinių kūnui, ištrauktų iš jūros dugno. Džerbos gyventojai – malonūs. Turguje jie neįkyrūs, o jeigu netyčia susidursite su vestuvių ceremonija, būtinai būsite pakviestas prisidėti ir pašokti pagal tambūrino ir fleitos muziką.
Salos virtuvėje susipina geriausios Viduržiemio jūros regiono, arabiškos, berberų ir žydų tradicijos. Tipiškas Džerbos restoranas yra įsikūręs ant jūros kranto – vėsioje aplinkoje pateikiamos vietoje sužvejotos žuvys ir kitos jūros gėrybės.