Chalkidikė. Apie Chalkidikės regioną

Chalkidikės pusiasalis, esantis Makedonijoje, didžiausioje Graikijos provincijoje, yra viena gražiausių ir ekologiškai švariausių Graikijos vietų. VIII a. pr. Kr. į šį pusiasalį atvykę etruskai iš Eubėjos salos pavadino bevardį pusiasalį savo salos sostinės Chalkidikės vardu, ir senosios Graikijos istorijos arenoje atsirado Chalkidikės valstybės vardas. 348 m. pr.Kr. Makedonijos karalius Pilypas II, Aleksandro Didžiojo tėvas, jėga užgrobia Chalkidikės valstybę ir prijungia prie vis stiprėjančios Makedonijos valstybės.
Chalkidikės pusiasalis dar yra vadinamas „Poseidono trišakiu“. Legenda byloja, kad mitiniai gigantai Sitonas ir Atonas, besivaržydami ir negalėdami nuspręsti, kuriam iš jų atiteks dieviško grožio undinė, užrūstino jūrų dievą Poseidoną, kuris, pykčio pagautas, sviedė savo trišakį į Chalkidikės pusiasalį ir padalino jį į tris dalis – tris milžiniškus „pirštus“, vėliau pavadintus Kasandros, Sitonijos ir Atono vardais.
Kasandros, Sitonijos ir Atono iškyšulius jungia ir skiria skaidrūs, smaragdo spalvos Egėjo jūros vandenys. Nedideli jaukūs kurortiniai miestukai su barais, tavernomis, restoranais, idiliškos įlankėlės, kalvos su kvepiančiais pušynais, sodri vynuogynų, citrusinių augalų bei pistacijų žaluma maloniai nuteikia poilsiui. Čia pailsės kiekvienas, ieškantis ramybės ar trokštantis pažinti, norintis patinginiauti ar pašėlti.
Kasandros pusiasalis, skendintis pušų žalumoje, skalaujamas krištolo skaidrumo dviejų Egėjo jūros įlankų, kasmet pritraukia tūkstančius turistų. Čia sukurta tobula turizmo infrastruktūra, gausu turizmo centrų, siūlančių įvairiausių vandens sporto rūšių ir pramogų. Populiari transporto priemonė – dviračiai ir motociklai, kuriuos galima išsinuomoti kelioms valandoms, dienai ar savaitei.
Sitonijos pusiasalis žavi savo gamta ir ramybe. Atrodo, jog šis kraštas nepaliestas šiuolaikinės civilizacijos ir žmogaus rankų. Pušynai, alyvmedžių giraitės, nedidelės įlankėlės, krištolinio skaidrumo vanduo ir ramybė – tai Sitonija, vidurinysis Chalkidikės „pirštas“.
Atono pusiasalis pasižymi vaizdingu gamtovaizdžiu ir legendų apgaubtu Atono kalnu, kurio papėdėje nuo 885 m. gyvena tik vienuoliai ir atsiskyrėliai. Tai dvasinio susikaupimo bei atsiribojimo vieta.
Chalkidikės pusiasalyje turėsite puikias sąlygas pasimėgauti Egėjo jūra ir ramybe. Iš Chalkidikės patogu aplankyti Tesalijoje įsikūrusius Meteorų vienuolynus, kurie pastatyti 600 m aukštyje ant stačių uolų viršūnių, nuvykti prie Olimpo – aukščiausio kalno Graikijoje, kur, pasak mitų, gyveno dievai, ir laiveliu apiplaukti legendomis apipintą Atono kalną, kur iki šiol gyvena tik vienuoliai ir atsiskyrėliai. Nuo Salonikų oro uosto iki Chalkidikės pusiasalio – 80 km.
Salonikai – antrasis pagal dydį Graikijos miestas, Makedonijos sostinė. Miesto įkūrimo data - 315 m. pr. Kr. Makedonijos karalius Kasandras pavadino jį savo žmonos Thessaloniki, Aleksandro Didžiojo sesers, vardu. Šis miestas visada buvo mėgstamas Makedonijos karalių ir niekada neprarado savo svarbos bei įtakos. Nuo 148 m. pr. Kr. Salonikai - romėnų provincijos dalis, o vėliau, Bizantijos imperijos laikotarpiu, - antrasis po Konstantinopolio miestas pagal svarbą galingoje imperijoje.
Šiandien Salonikai – klestintis, triukšmingas, medžių žalumoje paskendęs didmiestis su daugybe modernių pastatų ir prekybos centrų, restoranų ir tavernų. Čia kasmet vyksta pripažinimo susilaukusi tarptautinė prekybos mugė. Šlovingą praeitį saugo Venecijos meistrų XV a. statinys - Baltasis bokštas - miesto simbolis, Šv. Demetrijaus bazilika, menanti ankstyvosios krikščionybės laikus. Ši miesto patrono bažnyčia - vienas įspūdingiausių graikų ortodoksų tikėjimo monumentų, pasižyminčių puikia freskų tapyba ir unikaliomis mozaikomis. Sofijos bazilika (VI a.), Dvylikos Apaštalų bažnyčia (XIII a.), imperatoriaus Galerijaus triumfo arka (303 m.), pastatyta pergalės prieš persus Mesopotamijoje ir Armėnijoje atminimui, Rotonda – Galerijaus III mauzoliejus, vėliau paverstas krikščionių šventykla, viduramžių tvirtovės sienos, nuo kurių atsiveria miesto ir įlankos panorama, - tai vieni iš labiausiai lankomų miesto istorijos ir kultūros paminklų. Salonikų archeologijos muziejus lankytojams pateikia įdomių bei turtingų antikos ir romėnų periodų ekspozicijų. Muziejaus pasididžiavimas – unikalūs aukso papuošalai ir dirbiniai iš Pilypo II Makedoniečio kapo, kuris buvo atrastas 1977 m. senovinėje Makedonijos sostinėje - Verginoje. M. Andronikos vadovaujamos ekspedicijos atrasti lobiai tapo tikra sensacija.
Olimpas – Dionas. Olimpo kalnas – aukščiausia Graikijos vieta, šventa dvylikos antikos dievų mitinė buveinė. Kerinčio grožio vaizdai ir nuostabi Egėjo jūros panorama, atsiverianti nuo šio kalno, ypatinga atmosfera, supanti vietovę, padeda suprasti, kodėl dievai išsirinko būtent šią vietą.
Legendinio kalno papėdėje išsidėstęs antikos miestas Dionas, kuriame kadaise buvo garbinamas Dzeusas ir kiti Olimpo dievai, aukojamos aukos, aikštėse vykdavo debatai ir miestelėnų susirinkimai, teatro spektakliai ir azartiški sporto renginiai. Daug amžių miestas klestėjo ir gyveno darnoje ir vienybėje su dievais. Čia Olimpo dievų užtarimo ir palaiminimo prašė ir Aleksandras Didysis prieš savo kariuomenės žygį į rytus. Šiandien Dione galima pamatyti įvairių laikotarpių pastatų liekanų: Izidės, Artemidės šventyklų, graikų ir romėnų amfiteatrų, romėnų pirčių, ankstyvosios krikščionybės bazilikos, įvairių visuomeninių pastatų.
Meteoros vienuolynai. Kalambaka – miestelis slėnyje, greta kurio stūkso milžiniškos uolos, kurių viršūnėse it nepasiekiami erelių lizdai glaudžiasi Meteoros vienuolynai. Pirmieji iš jų buvo pastatyti XIV a. Legenda byloja, kad pirmojo vienuolyno įkūrėją Šv. Atanazą nuskraidino kalno viršūnėn erelis. XVI a. vidurys - vienuolynų klestėjimo laikotarpis. Tada net ant 24 uolų buvo vienuolynai ir šventyklos. Šiandien tik keli iš jų atviri lankytojams. Vienuolynai stebina unikalių freskų, ikonų bei drožinių kolekcijomis ir svaiginančiais bei užburiančiais kalnų vaizdais.
Petralono arba „Raudonųjų akmenų“ ola. Kacikos kalno papėdėje, Petralono oloje, buvo rasti senovės žmogaus – neandertaliečio, gyvenusio daugiau kaip prieš 700 tūkstančių metų, palaikai. Šiuo metu čia įkurtas muziejus. Oloje galima pasigėrėti nuostabiais stalaktitais ir stalagmitais (turistinis maršrutas tęsiasi apie 600 m). Kruizas aplink šventąjį Atono kalną. Laivas išplaukia iš nedidelės Sitonijos iškyšulio prieplaukos. Kruizo metu galima grožėtis gamta, smaragdine jūra ir bizantiškais vienuolynų ir šventyklų kupolais.
963 m. imperatorius Fokas atidavė kalną vienuoliams, ir čia įsikūrė vienuolių gyvenvietė. Imperatoriaus Konstantino 1060 m. išleistas dekretas uždraudė įėjimą į šventosios bendruomenės kalną moterims, naminių gyvūnų patelėms bei berniukams. Šio dekreto griežtai laikomasi ir šiandien. Atono kalno valstybės klestėjimo metais čia gyveno net 40 000 vienuolių. Šiuo metu Atono vienuolynuose yra tik apie 1500 vienuolių. Dažni užpuolimai ir gaisrai nepakeitė viduramžiškos šios vietovės dvasios. Iki šiol nėra elektros, gerų kelių, transporto, bet yra didžiulis turtas – bizantiškos bažnyčios, šventyklos, pilnos ikonų ir liturginių reikmenų, bibliotekos su vertingais rankraščiais. Sustojimas mažame ir gražiame Uranopolio mieste paįvairina kelionę laivu.
Kastorija. Vakarinėje Makedonijoje, tarp Vitsi ir Grammo kalnų, Orestiados pusiasalyje, išsidėstęs Kastorijos miestas.Turistus miestas traukia ne tik turtinga istorija, architektūros paminklais, bet ir kailio bei odos dirbinių prekybos centrais. Šis verslas mieste pradėtas vystyti dar Bizantijos imperijos laikais. Dabar Kastorija – kailių pramonės ir prekybos centras. Parodoje „Edika” ir kailių fabrikuose galima įsigyti įvairių odos ir kailių dirbinių.